Nieko nėra nuostabiau už laiką, kai žodžiai ir lūkesčiai tampa realybe. Nuostabu dar yra ir tai, kad žmonės šypsosi, juokiasi ir džiaugiasi tavo darbu, kuris buvo taisomas, perrašinėjamas diena iš dienos. Žiūrėdama vaidinimą aš labai jaudinausi ir be galo išgyvenau dėl aktorių, kurie įdėjo beprotiškai daug darbo į šį mūsų projektą. Tam, kad pastatyti valandos laiko vaidinimą mums prireikė devynių mėnesių, o dabar mes visi esame beprotiškai laimingi, kad tai pavyko. Po spektaklio mano draugai sakė, kad „pasikrovė“ labai daug teigiamų emocijų ir įdomu būtų pamatyti, kaip susiklostys likimai vaidinimo personažams. Kiti skatino būti savimi, nesustoti ir toliau kurti vaidinimus. Man trūksta žodžių apsakyti, kaip tai yra nerealu ir malonu. Patyriau panašias emocijas, kai pernai laimėjome pirmą vietą nacionaliniame teatrų festivalyje „Žodžiai“, kada mes išvis pasirodėme be jokių lūkesčių. Vis dar sunku patikėti, kad ištisų valandų, bemiegių naktų darbas nebuvo veltui. Esu be galo dėkinga savo gimnazijai, kuri suteikia sąlygas, galimybes susirinkti teatro studijai repetuoti, kurti ir turi tokius profesionalius bei šiuolaikiškus mokytojus kaip mūsų teatro pamokų ir studijos vadovė Ugnė Žirgulė. Aš labai tikiuosi, kad daugiau žmonių kitais metais ateis į teatros studiją ir pratęs mūsų kūrybinius darbus bei teatro pasirodymuose atstovaus Kauno Jono Jablonskio gimnaziją.
Justina Norinkevičiūtė
