Miela Kauno Jono Jablonskio gimnazijos bendruomene,
Jau dvi kovo savaites esame karantine dėl viruso COVID-19 sukeltos grėsmės mūsų sveikatai, nesvarbu, kad šis laikotarpis gražiai pavadintas „mokinių atostogomis“. Žinau, kad patiriame daug nerimo ir sumaišties dėl pakitusio gyvenimo būdo, savo ir artimųjų sveikatos, darbo ateities perspektyvų. Tačiau, nors ir apribotas, gyvenimas tęsiasi. Ir tai yra geroji žinia.
Šias dvi savaites mūsų gimnazijos mokytojai įtemptai ruošėsi nuo kovo 30 dienos prasidedančiam nuotoliniam mokymui. Kad galėtume sėkmingai mokyti, reikėjo nemažai pasimokyti. Nuotolinis mokymas nėra įprastas dalykas mūsų švietimo sistemoje, ypač tokios didelės apimties, trumpo pasirengimo laiko jam ir bendro „sumišimo“ kontekste. Džiaugiuosi, kad mūsų gimnazijos pedagogų komanda nuoširdžiai ir atsakingai, pasitardama ir susitardama parengė dviejų savaičių nuotolinio mokymo planus, tai reiškia, kad pasiruošė kiekvienai pamokai, apgalvojo kiekvieną temą, užduotį, darbo metodus ir pagalbą mokiniams. Ar tai reiškia, kad viskas vyks sklandžiai? Nebūtinai.
Tikiu, kad šias dvi savaites, jūs, mokiniai, atostogaudami neužmiršote, kad mokytis vis dėl to teks, tad užmesdavote akį į vadovėlius, paieškodavote įdomesnės informacijos savo metų projektams, kontaktavote su mokytojais dėl virtualių mokymo aplinkų pasirinkimo ir kitais klausimais. Ar nuotolinio mokymo procesas vyks sklandžiai didžiausia dalimi priklauso nuo jūsų – jei vykdysite mokytojų nurodymus, būsite proceso dalyviai, o ne stebėtojai, suprasite, kad niekas už jus neišmoks ir neatliks užduočių laiku ir garbingai. Skųstis tėveliams ir dejuoti nėra sunku, bet tam tikrai ne tas laikas. Dabar jums svarbu gauti maksimalią naudą iš susidariusios situacijos. Be to išsipildė daugelio iš jūsų svajonė – mokytis ant sofos, žiūrint į kompiuterio ar telefono ekraną ir klausantis muzikos. Juokauju, bet.
Tikiu, kad jūs, tėveliai, patiriate daug nerimo, kaip seksis suderinti jūsų ir vaikų poreikius dėl kompiuterių ar kitų priemonių naudojimo, ar vaikai bus drausmingi ir atsakingi, kiek pagalbos jiems reikės ir ar galėsite ją suteikti. Viskas pavyks, jei bendrausime ir bendradarbiausime. Šią savaitę pamokos vyks pagal įprastą tvarkaraštį, vėliau žiūrėsime, kokie bus realūs mokinių poreikiai ir kokių pokyčių reikės. Jei mokinys negalės prisijungti tą minutę, kai vyksta pamoka, prisijungs kitu metu ir atliks užduotis. Esame lankstūs ir aptarę visas darbo galimybes. Todėl, kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai, svarbu, kad iškilus klausimui, atsiradus nerimui, nesuprantant, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas mokytojų darbo metodas, klauskite drąsiai. Pirmiausiai kreipkitės į klasės vadovą ir/ar dalykų mokytojus, jei nepavyks išsiaiškinti (taip gali nutikti, jei klausimas ne jų kompetencijų ribose), skambinkite administracijai, skambinkite man. Tikiu, kad mes problemą išspręsime greičiau, nei Facebook‘o draugai ar nieko bendro su situacija neturintys komentatoriai.
Ar aš jaučiuosi rami ir užtikrinta? Dažniausiai taip, bet ši situacija man ir mums visiems nauja, tad jaučiu šiek tiek nerimo ir įtampos. Tikiu, kad mūsų bendruomenės ryšiai, savitarpio supratimas ir pagalba, kantrybė ir atsakingumas padės sėkmingai išbandyti nuotolinį mokymą kitą savaitę, aptarti sėkmes ir nesėkmes ir, esant poreikiui, tobulinti mokymosi procesą kitoms savaitėms. Norėčiau, kad jų, tų karantino savaičių, nebūtų daug. Ir, tikrai, ne dėl nuotolinio mokymo iššūkių.
Sveikatos linkėdama ir jūsų ilgėdamasi
Direktorė Danguolė Miškinienė